Pagrindinis skirtumas - beviltiškumas ir depresija
Beviltiškumas ir depresija yra glaudžiai susiję, nors tarp jų yra esminis skirtumas. Beviltiškumas yra tada, kai asmuo nejaučia vilties ir išsiugdo pesimistinį požiūrį į gyvenimą. Kita vertus, depresija yra psichologinė liga. Beviltiškumas yra specifinis simptomas, kurį galima nustatyti esant depresijai. Tai yra pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų. Šiame straipsnyje išsamiai išnagrinėkime skirtumą.
Kas yra beviltiškumas?
Beviltiškumas yra būsena, kai individas nejaučia vilties arba jaučia, kad visos jo viltys sugriuvo. Gyvenime visi jaučiamės beviltiški tam tikru ar kitu metu, kai susiduriame su sunkiomis situacijomis, kai, atrodo, visiškai nėra sprendimo. Tokiu atveju žmogus jaučiasi įstrigęs. Jis praranda bet kokį tikėjimą ir tikėjimą ateitimi ir susikuria neigiamą požiūrį į gyvenimą.
Beviltiškumas gali sugadinti žmogaus pasitikėjimą ir priversti individą pajusti, kad jis nekontroliuoja gyvenimo. Tai gali paveikti psichologinę, emocinę ir fizinę asmens savijautą. Pavyzdžiui, asmuo, kenčiantis nuo mirtinos ligos, gali lengvai tapti beviltiškas, todėl jis gali prarasti energiją, drąsą ir optimizmą gyvenimui. Tai gali sukurti būklę, kai individas jaučiasi toks beviltiškas, kad tai tiesiogiai veikia jo sveikatą net tokiu lygiu, kad padidina žmogaus kūno būklės blogėjimą.
Žmonės taip pat gali tapti beviltiškais, kai jaučiasi apleisti, susvetimėję ir bejėgiai. Pavyzdžiui, žmogus labai stengiasi pasiekti konkretų tikslą, kuris pakeis jo gyvenimo eigą. Kai individui to nepavyksta pasiekti, tai sukuria individo beviltiškumo jausmą. Psichologai mano, kad beviltiškai besijaučiantys žmonės yra labiau linkę pagreitinti mirtį tokiais veiksmais kaip savižudybės, nes prarandama motyvacija gyventi ir teigiamas požiūris į gyvenimą.
Kas yra depresija?
Dabar pažvelkime į depresiją. Depresija, skirtingai nuo beviltiškumo, nėra tik būsena, bet psichologinė liga, sutrikdanti asmens kasdienybę. Kai kurie žmonės liūdesio jausmą prilygina depresijai. Tai neteisinga prielaida, nes mes visi liūdime, kai viskas nesiseka. Tai gana natūralu, tačiau tai tik laikinas jausmas, kuris išnyksta. Tačiau nereikėtų taip lengvai mesti depresijos.
Depresiją sukelia daugybė veiksnių. Tai gali būti genetika, stresas, gyvenimo sunkumai, sielvartas, sveikatos būklė ir kt., Kurie sukuria individo cheminį disbalansą. Depresija nėra būdinga konkrečiai žmonių grupei ar amžiaus ribai. Tai gali būti nuo vaikų iki senyvo amžiaus žmonių, nuo vyrų iki moterų. Tačiau pagrindinė depresijos ypatybė yra ta, kad ji sukuria barjerą, kai individui nepavyksta nugyventi savo gyvenimo ar atlikti kasdienių darbų.
Depresijos simptomai skiriasi nuo emocijų iki elgesio. Asmuo jaučiasi liūdnas, nuotaikingas, gali patirti emocinių protrūkių, staigų pyktį, prarasti susidomėjimą veikla, kuri jam patiko, taip pat jaustis beviltiška. Tai pabrėžia, kad beviltiškumo jausmas yra depresijos simptomas. Išskyrus šiuos, individui gali būti sunku susikaupti, miegoti, prisiminti ir jis gali bandyti pakenkti sau (savižudybė). Asmuo taip pat jaučiasi pavargęs visą laiką, neturi energijos ir gali patirti svorio netekimą arba svorio padidėjimą. Svarbu gydyti depresiją, kol ji dar nesunki, taikant psichoterapiją ir vaistus.
Koks skirtumas tarp beviltiškumo ir depresijos?
Beviltiškumo ir depresijos apibrėžimai:
Beviltiškumas: beviltiškumas yra būsena, kai asmuo nejaučia vilties arba jaučia, kad visos jo viltys sutriko.
Depresija: Depresija yra psichologinė liga, sutrikdanti asmens kasdienybę.
Beviltiškumo ir depresijos charakteristikos:
Gamta
Beviltiškumas: beviltiškumas yra būsena.
Depresija: depresija yra liga.
Santykiai
Beviltiškumas: beviltiškumas laikomas depresijos simptomu arba rizikos veiksniu, kuris prisideda prie depresijos.
Depresija: depresija yra psichinė liga, kurią sudaro daugybė simptomų, kurių beviltiškumas taip pat yra vienas simptomas.
Vaizdo malonumas: 1. Artimo žmogaus depresija ir praradimas Baker131313 (Nuosavas darbas) [Viešasis domenas], per Wikimedia Commons 2. Vincento van Gogo „Vincentas Willemas van Gogas 002“- „Yorck“projektas: 10 000 „Meisterwerke der Malerei“. DVD-ROM, 2002. ISBN 3936122202. Išplatino DIRECTMEDIA Publishing GmbH.. [Viešasis domenas] per Wikimedia Commons
