Skirtumas Tarp Piaget Ir Vygotsky

2024 Autorius: Mildred Bawerman | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-16 08:40

Piaget vs Vygotsky

Šiame straipsnyje bandoma suprasti dvi Jeano Piaget ir Levo Vygotsky teorijas, išryškinant Piaget ir Vygotsky požiūrių panašumus ir skirtumus. Jeanas Piagetas ir Levas Vygotsky yra du raidos psichologai, nepaprastai prisidėję prie psichologijos srities, pasitelkdami savo kognityvinės vaikų raidos teorijas. Piaget gali būti laikomas vienu iš pagrindinių ramsčių vystymosi psichologijos pažinimo srityje, ypač dėl jo kognityvinės raidos teorijos, kuri orientuota į vaikų progresavimą į skirtingas stadijas, kurių pabaigoje jie pasiekia brendimą. Priešingai, Vygotsky pateikia savo sociokultūrinę raidos teoriją, kurioje pabrėžiama kultūros ir kalbos įtaka vaikų pažintinei raidai.

Kas yra Piaget teorija?

Remiantis Jeano Piaget'o kognityvinės raidos teorija, visi žmonės patiria vidinio vystymosi ir patirties sąveiką su aplinkiniu pasauliu, kuris sukuria pokyčius gyvenime. Tai vyksta dviem būdais, pirmiausia pridedant naujos informacijos prie esamų idėjų, vadinamų asimiliacija, ir modifikuojant kognityvines schemas (psichinius klavišus), siekiant susieti naują informaciją, vadinamą apgyvendinimu. Pasak Piaget, visi vaikai išgyvena keturis pažintinio vystymosi etapus. Jie yra, - sensorinė etapas

- bandomąsias etapas

- konkrečių veiklos etapas

- Oficialus veiklos etapas

Nuo vaiko gimimo iki maždaug dvejų metų vaikas yra sensomotorinėje stadijoje. Šiame etape vaikas lavina savo jutimus ir motoriką, kurie leidžia suprasti aplinką. Be to, jis sužino apie objekto pastovumą, kuris reiškia suvokimą, kad objektas egzistuoja, nors jo negalima pamatyti, girdėti ar liesti. Pasibaigus dvejiems metams, vaikas pereina į priešoperacinį etapą, kuris tęsiasi iki vaiko septynerių metų amžiaus. Nors vaikas negali atlikti protinių operacijų, kalbėdamas apie tikrąjį kiekio ir priežastinių ryšių supratimą, vaikas greitai imasi naujų žodžių, kaip simbolių daiktams, supantiems jį. Sakoma, kad šio etapo vaikai yra egocentriški, o tai, nepaisant to, kad vaikas gali kalbėti, nesupranta kito požiūrio. Kai vaikas pereina į konkretų veikimo etapą, kuris tęsiasi iki dvylikos metų, vaikas pradeda suprasti konkrečius santykius, tokius kaip paprasta matematika ir kiekis. Šiuo etapu pažintinis vaiko vystymasis yra labai išvystytas. Galiausiai, kai vaikas pasiekia oficialią operacinę stadiją, vaikas yra labai subrendęs ta prasme, jo supratimas apie abstrakčius santykius, tokius kaip vertybės, logika, yra labai pažengęs. Tačiau Levas Vygotsky pateikė kitokį požiūrį į vaikų pažintinę raidą per savo sociokultūrinę raidos teoriją.vaikui pasiekus oficialų veiklos etapą, vaikas yra labai subrendęs ta prasme, jo supratimas apie abstrakčius santykius, tokius kaip vertybės, logika yra labai pažengęs. Tačiau Levas Vygotsky pateikė kitokį požiūrį į vaikų pažintinę raidą per savo sociokultūrinę raidos teoriją.vaikui pasiekus oficialų veiklos etapą, vaikas yra labai subrendęs ta prasme, jo supratimas apie abstrakčius santykius, tokius kaip vertybės, logika yra labai pažengęs. Tačiau Levas Vygotsky pateikė kitokį požiūrį į vaikų pažintinę raidą per savo sociokultūrinę raidos teoriją.

Kas yra Vygotsky teorija?

Remiantis sociokultūrine raidos teorija, vaiko pažintiniam vystymuisi didelę įtaką daro jį supanti socialinė sąveika ir kultūra. Vaikui bendraujant su kitais, kultūroje įsišaknijusios vertybės ir normos perduodamos vaikui ten, kur tai veikia jo pažinimo raidą. Taigi, norint suprasti raidą, reikia suprasti kultūrinį kontekstą, kuriame vaikas auga. Vygotsky taip pat kalba apie koncepciją, vadinamą pastoliais, kurioje kalbama apie patarimų teikimą vaikui, siekiant išspręsti problemas nelaukiant, kol vaikas pasieks reikiamą pažintinė raidos stadija. Jis tikėjo, kad per socialinę sąveiką vaikas gali ne tik išspręsti problemas, bet ir naudoti skirtingas ateities strategijas.

Vygotsky kalbą laikė svarbia savo teorijos dalimi, nes suprato, kad kalba turi ypatingą vaidmenį pažintinėje raidoje. Konkrečiai jis kalbėjo apie savikalbėjimo sampratą. Nors Piagetas manė, kad tai egocentriška, Vygotsky matė savikalbėjimą kaip krypties įrankį, kuris padeda mąstyti ir vadovauja asmenų veiksmams. Galiausiai jis kalbėjo apie artimiausio vystymosi zoną. Nors ir Piaget, ir Vygotsky sutarė, kad vaikų pažintinei raidai yra apribojimų, Vygotsky neapribojo vaiko tik raidos stadijomis. Vietoj to, jis sakė, kad suteikus būtiną pagalbą vaikas gali atlikti sudėtingas užduotis artimiausio vystymosi zonoje.

Kuo skiriasi Piaget ir Vygotsky teorijos?

Atkreipiant dėmesį į Piaget ir Vygotsky teorijų panašumus, akivaizdu tai, kad abu vaikus vertina kaip aktyvius besimokančiuosius, įsitraukusius į kognityvinį konfliktą, kai aplinkos poveikis leidžia pakeisti jų supratimą. Abu mano, kad ši raida mažėja su amžiumi. Tačiau ir tarp jų yra didelių skirtumų.

• Pavyzdžiui, nors „Piaget“vystymasis vyksta prieš mokymąsi, Vygotsky mano, kad viskas priešingai. Jis teigia, kad būtent socialinis mokymasis yra prieš vystymąsi. Tai galima laikyti esminiu abiejų teorijų skirtumu.

• Be to, nors Piaget kognityvinę raidą priskiria vystymosi etapams, kurie atrodo gana universalūs, Vygotsky naudoja kitokį požiūrį, kuris pabrėžia kultūrą ir socialinę sąveiką kaip vystymosi formavimo priemonę.

• Kitas skirtumas tarp šių dviejų teorijų kyla dėl dėmesio socialiniams veiksniams. Piaget mano, kad mokymasis yra daugiau savarankiškas tyrimas, o Vygotsky tai labiau laiko bendromis pastangomis, ypač per artimiausio vystymosi zoną, kai vaikui padedama ugdyti jo sugebėjimus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tiek Piaget, tiek Vygotsky yra raidos psichologai, pristatę vaikų ir paauglių kognityvinės raidos teorijas, atsižvelgdami į individą kaip į aktyvų besimokantįjį, kuris aplinką naudoja savo pažintiniam tobulėjimui. Tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad nors Piaget naudoja universalius vystymosi etapus ir gana savarankišką besimokančiojo požiūrį, Vygotsky pabrėžia socialinius veiksnius ir socialinę sąveiką, turinčią įtakos raidai. Kitas svarbus bruožas yra tas, kad Vygotskis daug dėmesio skiria tokiems kultūros požymiams kaip kalba ir visa kultūra, o tai daro įtaką kognityvinei individų raidai, ko trūksta Piaget teorijoje.