Programinės įrangos inžinerija ir kompiuterių mokslas
Šiuolaikinėje visuomenėje kompiuteriai tapo neatsiejama ir neišvengiama dalimi. Tačiau mes mažiau dėmesio skiriame vidiniam šių pažįstamų dalykų veikimui. Kompiuterija yra teorinis kompiuterinių sistemų pagrindas, o programinės įrangos inžinerija yra tų principų taikymas problemoms spręsti kuriant programinės įrangos sprendimą.
Kompiuterija
Informatika yra pagrindinis aparatinės ir programinės įrangos skaičiavimo mokslas. Tai suteikia įžvalgų apie programinės ir aparatinės įrangos komponentų mechanizmą ir teorinius skaičiavimo pagrindus diegiant ir taikant kompiuterinėse sistemose.
Informatiką sudaro daugybė pagrindinių disciplinų. Skaičiavimo teorija, informacijos ir kodavimo teorija, algoritmai ir duomenų struktūra bei programavimo kalbos teorija priklauso teorinei informatikai. Taikomosios informatikos mokslo šakos yra dirbtinis intelektas, kompiuterių architektūra ir inžinerija, kompiuterinė grafika ir vizualizacija, kriptografija ir kompiuterių sauga, kompiuterių tinklai, gretutinės, lygiagrečios ir paskirstytos sistemos, duomenų bazės ir informacijos paieška bei programinės įrangos inžinerija.
Daugelis šių disciplinų yra paremtos matematinėmis teorijomis. Kai kurie taikymo aspektai yra susiję su mechatronika ir kitais taikomaisiais mokslais.
Be to, šios subdisciplinos apima ir nedideles studijų sritis. Pavyzdžiui, skaičiavimo teorijoje yra tokios studijų sritys kaip automatų teorija, skaičiavimo teorija, sudėtingumo teorija, kriptografija ir kvantinių skaičiavimų teorija.
Programinės įrangos inžinerija
Programinės įrangos inžinerija gali būti laikoma viena pagrindinių taikomųjų kompiuterių mokslo šakų. Ji orientuota į efektyvių programinės įrangos sistemų kūrimą taikant griežtą inžinerijos metodą. Tai galima apibūdinti kaip sistemingą, drausmingą, kiekybiškai įvertinamą požiūrį į programinės įrangos projektavimą, plėtrą, veikimą ir priežiūrą bei šių metodų tyrimą. Yra ne vienas priimtas programinės įrangos inžinerijos apibrėžimas, bet jo paskirties aiškinimas.
Fritzas Baueris programinės įrangos inžineriją apibrėžė kaip „patikimų inžinerijos principų sukūrimą ir naudojimą siekiant gauti ekonomiškai išvystytą programinę įrangą, kuri būtų patikima ir efektyviai veikianti tikrose mašinose“.
Programinė įranga nėra fizinė; tai logiški subjektai, dirbantys kompiuterinėje sistemoje. Todėl jis turi būti suprojektuotas taip, kad būtų užtikrintas optimalus tiek aparatūros, tiek operacijų aspektas. Šiems tikslams pasiekti programinės įrangos inžinieriai naudoja kūrimo modelius. Šie modeliai apima pagrindinius programinės įrangos kūrimo etapus, pvz., Projektavimą, kodavimą, trikčių šalinimą ir priežiūrą.
Kuo skiriasi programinės įrangos inžinerija ir kompiuterių mokslas?
• Kompiuterių moksle pagrindinis dėmesys skiriamas teoriniams skaičiavimo aspektams tiek programinės, tiek techninės įrangos srityje.
• Programinės įrangos inžinerija orientuota į programinės įrangos kūrimą sistemingai. Kodavimas arba programavimas yra pagrindinis programinės įrangos inžinerijos komponentas.
• Programinės įrangos inžinerija gali būti vertinama kaip skaičiavimo teorijos taikymas (pavyzdžiui, algoritmo efektyvumą galima išmatuoti naudojant sudėtingumą, kuris aprašytas kompiuterių mokslo teorijoje, tačiau jo taikymas yra programinės įrangos inžinerijos srityje, kur tinkamiausia algoritmas parenkamas pagal sudėtingumą).
