Erzinimas prieš patyčias
Ar buvote nusiminusi, kai pirmą kartą vaikas iš mokyklos grįžo verkdamas, nes kai kurie bendramoksliai jį erzino dėl to, kaip jis rengiasi ar vaikšto? Ar patarėte sūnui, besimokančiam vidurinėje mokykloje, kai kai kurie studentai bandė dominuoti fiziškai? Erzinimas ir patyčios yra dvi dažniausiai pasitaikančios socialinio elgesio problemos, rodančios diskriminaciją ir smurto naudojimą ar grasinimą. Erzinimas laikomas palyginti mažiau kenksmingu, o patyčios gali būti žalingos ne tik fiziškai, bet ir tokių įvykių aukos psichikai. Yra daug šių dviejų socialiai nepriimtinų elgesio skirtumų. Tačiau yra žmonių, kurie mano, kad erzinimas ir patyčios yra vienodi, kiek tai susiję su aukos rezultatu, ir jie netgi vartoja žodžius pakaitomis. Šiame straipsnyje bandoma išryškinti erzinimo ir patyčių skirtumus, apibūdinant jų ypatybes.
Erzinimas ir patyčios gana stebėtinai prasideda namuose tarp brolių ir seserų, kai vyresnysis bando fiziškai dominuoti už jaunesnįjį arba grasina panaudoti jėgą, kad priverstų nusilenkti vyresniojo užgaidoms ir ekscentriškumui. Jaunesnysis, nes negali tikėtis fiziškai užkariauti vyresniojo brolio ir sesers, atkeršija, erzindamas jį prieš suvokiamą tėvų saugumą. Tai tęsiasi ilgai, kol abu broliai ir seserys subręsta.
Erzinti
Kai tyčiojatės iš apsirengimo, kalbėjimo, eisenos ar kitokio žmogaus elgesio jausmo, erzinate jį vien dėl savo malonumo. Erzinimas yra labai paplitęs visuomenėje ir dažnai laikomas ryšio su kitais būdais. Tai prasideda pirmąją vaiko mokykloje dieną, kai jis susiduria su kitų mokyklos vaikų pastabomis. Akivaizdu, kad visi vaikai negali būti visais atžvilgiais panašūs ar panašūs. Tačiau skirtingi vaikai gali būti nevienodi. Vieni susierzina ir sutrinka, o kiti tai priima sportiškai. Kol erzinimas yra tam, kad pramogautum kitus, jis lieka nekenksmingas. Kai erzinimas tampa tyčinis ir pasikartojantis, tai tampa savotiškomis patyčiomis, nes erzinimo auka jaučiasi pažeminta, kai tyčiojamasi prieš kitus. Paprastai bauginimas ir agresyvus elgesys nėra susiję su erzinimu,tai daugiau linksmintis, o ne kankinti auką.
Erzinimas yra labiau socialinis nusivylimas bendraujant su kitais ir disbalansas, atsirandantis bendraujant su bendraamžiais ar kolegomis. Dažnai erzinimas mažiems moksleiviams pasisuka bjauriu posūkiu ir gali įgauti peštynes ar muštynes, tačiau tai nepaverčia patyčiomis.
Patyčios
Ar jūsų vaikas pakeitė kelią į mokyklą, kuriuo jis važiavo važiuodamas dviračiu? Ar jo daiktai pavagiami, ar drabužiai dažnai randami suplyšę? Ar jis jaučiasi bejėgis ir verkia, nes negali pakęsti pažeminimo? Tai gali būti problemos, žymiai gilesnės, nei susiduriama su erzinimu, požymiai. Patyčios yra nepriimtinas socialinis elgesys, galintis sukelti nesaugumą ir nepilnavertiškumą aukos galvose, o auka gali pradėti jaustis nesaugi mokyklos ar biuro patalpose. Patyčios daro įtaką vaiko ar suaugusiojo psichinei būklei ir psichikai bei verčia jį užsisklęsti savo viduje, bijoti socialiai ir netinkamai. Patyčios yra nusikaltimas, ir tėvai neturėtų to toleruoti, kai vaikas tai atskleidžia.
Kuo skiriasi erzinimas nuo patyčių?
• Erzinimas ir patyčios yra socialinis elgesys, sukeliantis aukos kančią.
• Erzinimas yra nekenksmingas ir labiau įdomus nei patyčios, o tai gali pakenkti tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
• Erzinimas dažniausiai yra žodinis ar nukentėjusiojo veiksmų kopijavimas, o patyčios gali pasireikšti įvairiomis formomis, kurios gali apimti jėgos panaudojimą ar grasinimą panaudoti jėgą, kad auka galėtų paklusti švelniai.
• Erzinimas tampa patyčiomis, kai auka sutrinka, tačiau negali atsikirsti, bijodama pakenkti jam.
