Prancūzų ir ispanų
Prancūzų ir ispanų yra dvi kalbos, kurios rodo didžiulius skirtumus kalbant apie jų žodžių tarimą, žodžių formavimą ir panašiai. Svarbu žinoti, kad tiek prancūzų, tiek ispanų kalba priklauso kalbų šeimai, vadinama indoeuropiečių kalbų šeima. Jie netgi priklauso tai pačiai itališkų kalbų subkategorijai, kuri priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Jei kada nors girdėjote žodžius romanų kalbos, tai nuoroda į šiuolaikines kalbas, kurios išsivystė vartojant šnekamąją lotynų kalbą. Ispanų ir prancūzų yra dvi iš penkių labiausiai šnekamų romanų kalbų pasaulyje. Šiame straipsnyje sužinosime šių dviejų kalbų - ispanų ir prancūzų - skirtumus, išskiriančius jas viena nuo kitos.
Kadangi tiek prancūzai, tiek ispanai priklauso tai pačiai šeimai, jie taip pat turi daug panašumų, išskyrus daugybę jų sintaksės ir semantikos skirtumų. Sintaksė yra sakinių formavimo, o semantika - reikšmių raidos tyrimas.
Daugiau apie prancūzų kalbą
Prancūzų kalba yra Prancūzijos šalis Europos žemyne. Be Prancūzijos, prancūzų kalba kalbama dar keliose Europos ir Pietų Amerikos šalyse. Ja kalbama ir tokiose šalyse kaip Gajana ir Vakarų Indija.
Kalbant apie tarimą, yra keletas taisyklių prancūzų kalba. Tam tikros raidės nėra tariamos prancūzų kalba. Pavyzdžiui, „s“raidė „vous“nėra tariama prancūzų kalba. Raidė „r“, kai ji yra žodžio gale, nėra ištarta kaip ir žodis „vairuotojas“. Galutinis „r“netyla prancūzų kalba. Visa tai nutinka paskutinei sakinio raidei. Taip yra todėl, kad prancūzų kalba jūs neištariate paskutinės žodžio raidės. Raidė „i“, esanti antroje žodžio vietoje, turėtų būti pailginta, kaip žodžio „livre“, reiškiančio knygą, atveju. Raidė „i“pratęsiama.
Prancūzų kalba, kad veiksmažodis „būti“turite vieną veiksmažodį; Être. Tai konjuguojate pagal subjekto laiką, skaičių ir lytį.
Prancūzų kalba matote keletą akcentų, kurie naudojami visą laiką. Jūs matote aštrų akcentą (étoile), kapo akcentą (où), cirkumfleksą (être), umlaut (noël) ir cedilla (garçon).
Daugiau apie ispanų kalbą
Kita vertus, ispanų kalba yra kalbama Ispanijos šalyje, esančioje Europos žemyne. Ja kalbama ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse, tokiose kaip Kolumbija. Ispanų kalba yra plačiausiai vartojama romanų kalba pasaulyje. To priežastis gali būti ne tokia sudėtinga ispanų kalba, palyginti su prancūzų kalba.
Kalbant apie tarimą, ispanų kalba turi mažiau taisyklių. Tai yra labiau besimokančiam draugiška kalba, kuri taria tai, ką tu rašai. Tai visiškai priešinga prancūzų kalbai, kuri taria visiškai kitaip. Taigi, jei žinote keletą bendrų taisyklių ispanų kalba, pvz., Pirmasis h yra tylus, o dvigubas l - y, jūs galite lengvai ištarti ispanų kalbą.
Labai svarbi ispanų kalbos ypatybė yra dviejų veiksmažodžių vartojimas angliškam veiksmažodžiui „būti“. Ispanų kalboje turite du skirtingus veiksmažodžius „būti“. Jie yra ser ir estar. Šie du veiksmažodžiai turi būti vartojami priklausomai nuo situacijos. Ser yra naudojamas kokybei išreikšti. Estaras naudojamas, kai norite išreikšti sąlygą.
Ispanų kalboje matote tik keletą kirčių, tokių kaip aštrusis akcentas (está) ir umlaut (agüero).
Kuo skiriasi prancūzai ir ispanai?
• Kalbos šeima:
• Tiek prancūzų, tiek ispanų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai.
• Jie taip pat priklauso tai pačiai pogrupiui, vadinamam kursyvu.
• Jie taip pat yra romanų kalbų dalis.
• Tarimas:
• Prancūzų kalba turi daugybę tarimo taisyklių, kurios pradedantiesiems gali būti sudėtingos.
• Palyginti su prancūzų kalba, ispanų kalba turi tik keletą taisyklių dėl tarimo.
• Akcentai:
• prancūzų kalba naudoja keletą akcentų.
• Ispanų kalba vartoja mažiau akcentų.
• Veiksmažodis būti':
• Prancūzų kalboje vartojamas tik vienas veiksmažodis būti; Être.
• ispanų kalboje yra du veiksmažodžiai būti; seras ir estaras.
Tai yra keletas svarbių pasaulyje kalbų, būtent prancūzų ir ispanų, skirtumų.
Vaizdai mandagūs:
- Prancūzų kalba - Jean-Etienne Minh-Duy Poirrier (CC BY-SA 2.0)
- Ispaniškos frazės pagal „Day Translations Team“(CC BY-SA 3.0)
