Šveicarijos vokiečių ir vokiečių kalba
Šiame straipsnyje pateikiama pakankamai informacijos apie Šveicarijos vokiečių ir vokiečių kalbos skirtumus. Jei atsižvelgsite į šalį, Šveicariją, tai yra Europos šalis, turinti daug vaizdingo grožio. Tai iš tikrųjų yra šalis, neturinti sausumos, o aplinkui ribojasi kitos šalys. Atkreipus dėmesį į šias sienas galima pastebėti, kad iš Pietų Šveicarijos ribojasi Italija, iš vakarų - Prancūzija, iš šiaurės - Vokietija, iš rytų - Austrija ir Lichtenšteinas. Dėl šių kaimyninių šalių oficialios Šveicarijoje vartojamos kalbos yra vokiečių, prancūzų, italų ir romėnų. Šveicarijos vokiečių kalba yra kalba, Šveicarijoje vartojama alemanų tarme.
Kas yra Šveicarijos vokiečių kalba?
Šia kalba taip pat kalba nemažai žmonių Šiaurės Alpių bendruomenėje šiaurinėse Italijos dalyse. Alemanijos tarmės taip pat kartais maišomos su Šveicarijos vokiete. Daugiausia Lichtenšteino ir Austrijos Forarlbergo tarmės yra maišomos su Šveicarijos vokiečių kalba. Šveicarijos vokiečių kalboje nėra vieningumo. Kalba dažniausiai platinama žemiausia, aukščiausia ir aukščiausia Šveicarijos vokiečių kalbomis. Šių kalbų, vartojamų ne tik Šveicarijoje, bet ir viduje, yra labai įvairių. Šveicarijos vokiečių kalbos tarmė sudaro grupę, kurios priežastis yra šnekamosios kalbos vartojimas neribojamas įvairiose kasdienio gyvenimo situacijose. Šveicarijos vokiečių alemanų kalbos tarmė daugelyje kitų šalių yra ribojama ir yra šalių, kuriose kyla pavojus šios kalbos ir tarmės vartojimui. Šveicarijos standartinė vokiečių ir šveicarų vokiečių kalbos yra dvi skirtingos tarmės, vartojamos skirtingose Šveicarijos dalyse.
Kas yra vokiečių kalba?
Vokiečių kalba yra vakarinių Vokietijos dalių kalba, glaudžiai susijusi su olandų, taip pat su anglų kalba. Vokiečių kalba visoje šalyje kalba beveik šimtas milijonų gimtąja kalba. Vokiečių kalba priskiriama prie pagrindinių kalbų, kuriomis kalbama pasaulyje, ir yra plačiausiai vartojama Europos Sąjungoje kaip pirmoji kalba.
Koks skirtumas tarp Šveicarijos vokiečių ir vokiečių kalbos?
• Šveicarijos vokietis neturi genityvinio atvejo; tačiau yra nemažai tarmių, turinčių savininkišką genityvą. Genityvinių atvejų vietoje yra dvi konstrukcijos, kurios turi ir turi.
• Antra, turėtojo su daiktavardžiu, kuris nurodo turėtoją ir turėjimą, vartojimas.
• Kita vertus, vokiečių kalba turi vieną iš keturių atvejų, kurie, kitaip nei Šveicarijos vokiečių kalba, yra vardiniai, daiktavardiniai, priegaidiniai ir genityviniai.
• Veiksmažodžio, išdėstyto tam tikroje grupėje, eiliškumas kiekvienoje grupėje yra skirtingas, palyginti su vokiečių kalba, kur šios veiksmažodžių grupės kartojamos ta pačia tvarka.
• Visuose susijusiuose sakiniuose, vartojamuose Šveicarijos vokiečių kalboje, priešingai nei vokiečių kalboje, niekada nėra naudojami santykiniai įvardžiai. Santykiniai vokiečių kalbos įvardžiai pakeičiami santykine Šveicarijos vokiečių dalele.
• Be to, vokiečių kalba vartojama bet kuri iš trijų neutralios, vyriškos ar moteriškos lyties, tačiau šveicarijos vokiečių kalboje tokio vartojimo nėra.
• Žodžių galai vokiečių kalba padeda nustatyti objekto lytį, skirtingai nei Šveicarijos vokiečių kalba.
• Vokiečių kalba ir Šveicarijos vokiečių kalba taip pat skiriasi pagal skaičių vartojimą aprašymui. Vokiečių kalba vartojama daugiau skaičių, palyginti su Šveicarijos vokiečių kalba, o vienaskaitos ir daugiskaitos naudojimas yra lengvai randamas vokiečių kalboje, o Šveicarijos vokiečių kalboje nėra vienaskaitos ar daugiskaitos ryšio.
• Šveicarijos vokiečių ir vokiečių kalbų žodynas taip pat skiriasi. Šveicarijos vokiečių kalba gauna didžiąją dalį išlaikyto žodyno, o žodynas turtingas daugybe žodžių. Yra keletas žodžių, kurie buvo gauti iš graikų ir lotynų, o kai kuriais atvejais ir iš prancūzų. Buvo keletas žodžių iš anglų kalbos, kurie yra įtraukti į vokiečių kalbą.
Vaizdai mandagūs:
