Literatūra vs raštingumas
Literatūra ir raštingumas yra du žodžiai anglų kalba, kurie glumina tuos, kurie nėra vietiniai gyventojai arba bando išmokti kalbą. Taip yra dėl jų rašybos panašumų, kai tarp literatūros ir raštingumo yra tik vienas raidžių skirtumas. Nors literatūrinis dalykas yra susijęs su literatūra, raštingumas yra sąvoka, susijusi su gebėjimu skaityti ir rašyti. Šiame straipsnyje bandoma išryškinti literatūros ir raštingumo skirtumus, kad pašalintume visas skaitytojų abejones, klaidinančias šias dvi sąvokas.
Literatūrinis
Sakoma, kad viskas ar bet kas, susijęs su literatūra, yra literatūrinis. Mes kalbame apie literatūros istoriją, kur kalbama apie knygų pobūdį, taip pat kalbame apie literatūros autoriaus stilių, kur diskutuojama apie rašymo stilių. Žodis kilęs iš literatūros, kuri pažodžiui reiškia kažką susijusio su raidėmis ir parašytais ar paskelbtais darbais. Yra daugybė literatūros formų, kurių pagrindinė klasifikacija yra proza ir eilėraščiai.
Literatūra yra žodis, kuris taip pat vartojamas kalbėti apie asmenį, kuris gerai išmano literatūros formas arba užsiima šia profesija rašydamas pats. Toks žmogus vadinamas literatūros žmogumi ir naudojamas tokiu būdu, kai žodis literatas tampa būdvardžiu. Įprasta, kad žiniasklaida nurodo žmones, susijusius su literatūra, esančius literatūriniame rate.
Raštingumas
Raštingumas yra žodis, turintis reikšmės besivystančiose šalyse, kur didelė dalis gyventojų neturi formaliojo švietimo ir lieka neraštinga. Raštingas žmogus yra tas, kuris turi gebėjimą skaityti ir rašyti priimtinu kompetencijos lygiu. Daugelyje šalių vien gebėjimas parašyti savo vardą ir mokėjimas perskaityti savo vardu parašytą vardą laikomas raštingumu. Taigi žmogus yra raštingas, jei jis gali tik skaityti ir parašyti savo vardą kalba. Platesniu lygiu raštingumas taip pat atspindi asmens gebėjimą nuosekliai mąstyti tam tikra kalba.
Kuo skiriasi literatūra ir raštingumas?
• Raštingumas reiškia gebėjimą skaityti ir rašyti ta kalba, kur literatūra reiškia aukštą kalbos, ypač jos, kompetencijos lygį.
• Skalėje ar tęstinume raštingumas slypi viename kraštutinume, o literatūrinis - kitame.
• Taigi raštingas žmogus gali suprasti sąvokas labai elementariame kompetencijos lygmenyje, o literatūros žmogus turi labai platų supratimo lygį.
• Literatūros žmogus turi kritišką protą ir gali palyginti skirtingų autorių kūrybą, tuo tarpu negalima tikėtis, kad tiesiog raštingas žmogus parodys šias savybes.
• Nors literatūrinis žmogus visada raštingas, to negalima pasakyti apie raštingą asmenį.
Raštingumas yra sąvoka, turinti reikšmės neturtingose ir besivystančiose šalyse, kur vyriausybės išleidžia išteklius, kad gyventojai būtų raštingi.
• Raštingumas gali būti žingsnis norint tapti literatūriniu.
