Aerobinis kvėpavimas ir anaerobinis kvėpavimas
Kvėpavimas paprastai yra energijos susidarymas adenozino trifosfato (ATP) pavidalu deginant maistą deguonimi, tačiau yra ir kitas kvėpavimo būdas, kurio trūksta deguonies, vadinamas anaerobiniu kvėpavimu. Yra daug skirtumų tarp šių dviejų pagrindinių kvėpavimo tipų, įskaitant biocheminius kelius ir pagamintos energijos kiekį.
Kas yra aerobinis kvėpavimas?
Pagal apibrėžimą, aerobinis kvėpavimas yra organizmų ląstelių viduje vykstančių įvykių visuma, skirta gaminti ATP deginant maistą esant deguoniui. ATP yra geriausia forma kaupti energiją ląstelių viduje. Atlikus visą aerobinio kvėpavimo procesą, anglies dioksidas susidaro kaip atliekos. Cukrus (gliukozė), aminorūgštys ir riebalų rūgštys yra vieni iš daugiausiai vartojamų kvėpavimo takų substratų kvėpuojant. Aerobinio kvėpavimo procese deguonis naudojamas kaip galutinis elektronų akceptorius. Visas kvėpavimo procesas apima keturis pagrindinius etapus, žinomus kaip glikolizė, oksidacinis piruvato dekarboksilinimas, citrinos rūgšties ciklas (Krebso ciklas) ir oksidacinis fosforilinimas. Po to, kai visi procesai buvo įvyko, ten būtų grynasis suma 38 ATP molekulių, pagamintų iš vienos dalies gliukozės molekulės (C 6 H12 O 6). Tačiau dėl nesandarių membranų ir pastangų, praleistų perkeliant kai kurias molekules proceso metu, grynoji gamyba riboja maždaug 30 ATP molekulių iš vienos gliukozės molekulės. Šio kelio dydis yra milžiniškas; visose nesuskaičiuojamose kūno ląstelėse yra trilijonai ATP molekulių, pagamintų per aerobinį kvėpavimą, ir reikalingas didžiulis deguonies kiekis, tuo pat metu gaminant tą patį kiekį anglies dioksido. Visi šie reikalavimai ir gaminiai yra palaikomi išoriniu įkvėpimo ir iškvėpimo kvėpavimu, palengvinant kraujotakos sistemą tiek deguoniui, tiek anglies dioksidui transportuoti aukštyn ir žemyn.
Kas yra anaerobinis kvėpavimas?
Kvėpavimas yra svarbus norint įgyti energijos; tačiau ne visose pasaulio vietose yra deguonies, todėl organizmai reikalauja prisitaikyti prie skirtingų metodų, kad galėtų gyventi tokioje aplinkoje. Anaerobinis kvėpavimas yra vienas iš tokių būdų, kaip išgauti energiją iš organinių medžiagų naudojant kitas chemines medžiagas, t. sulfato arba nitrato junginiai kaip galutinis elektronų akceptorius procese. Be to, šie galiniai elektronų akceptoriai yra mažiau efektyvūs dėl savo redukcijos galimybių ir gali pagaminti tik keletą ATP molekulių vienoje gliukozės molekulėje. Paprastai atliekos yra sulfidai, nitritai arba metanas, o žmonėms ir daugeliui kitų gyvūnų tai yra nemalonus kvapas. Pieno rūgštis yra kitos atliekos, susidarančios per anaerobinį kvėpavimą. Įdomu žinoti, kad anaerobinis kvėpavimas gali vykti ir žmogaus kūnuose,ypač kai yra didelis deguonies poreikis norint operuoti greitus raumenų judesius. Tokiais atvejais gaminasi pieno rūgštis ir tai sukelia raumenų mėšlungį. Anaerobinis kvėpavimas yra fermentacijos sinonimas, ypač glikolitiniame kelyje, tačiau fermentacijos metu kaip atliekos susidaro etanolis ir anglies dioksidas.
Kuo skiriasi aerobinis kvėpavimas nuo anaerobinio kvėpavimo? • Deguonis dalyvauja aerobiniame kvėpavime, bet ne anaerobiniame kvėpavime. • Aerobinio kvėpavimo efektyvumas yra daug didesnis nei anaerobinio kvėpavimo metu. • Tarp organizmų aerobinis kvėpavimas yra dažnesnis nei anaerobinis kvėpavimas. • Atliekos yra skirtingos pagal galinio elektrono akceptoriaus tipą anaerobinio kvėpavimo metu, o anglies dioksidas yra pagrindinis aerobinio kvėpavimo atliekas. • Aerobinis kvėpavimas padeda palaikyti deguonies lygį atmosferoje, o anaerobinis kvėpavimas padeda palaikyti anglies, azoto ir daugelį kitų. |