Natūrali atranka vs genetinis dreifas
Natūrali atranka ir genetinis dreifas lemia evoliucijos procesą, laikui bėgant keisdami populiacijos genų dažnį. Abu šie procesai dalyvauja evoliucijoje ir vienas kito neišskiria. Tačiau natūrali atranka yra vienintelis procesas, kuris parenka geriausią prisitaikantį organizmą prie aplinkos, o genetinis dreifas sumažina genetinę variaciją.
Šie genų ar alelių pokyčiai yra paveldimi, o genetinius pokyčius gali sukelti mutacija, genų srautas ir lytis.
Natūralus pasirinkimas
Natūrali atranka yra Darvino pasiūlyta hipotezė, kai daugumą adaptyvių organizmų aplinka parenka palaipsniui. Natūrali atranka įvyksta, kai individai yra genetiškai įvairūs, dėl to variacijos kai kurie asmenys yra geresni už kitus, o tie pranašesni bruožai yra paveldimi.
Šis procesas vyksta per mutacijas, kurios atsitinka atsitiktinai dėl įvairių priežasčių. Dėl šių mutacijų asmuo gali turėti pranašumų už aplinkosaugos iššūkių. Asmuo, turintis šią mutaciją, gali geriau prisitaikyti prie aplinkos nei kiti. Pavyzdžiui, pranašesnis bruožas padės pabėgti nuo plėšrūnų, bėgančių greičiau nei kiti asmenys. Jie gali daugintis daugiau nei kiti individai, o bruožas pereis antrajai kartai ir įvyksta naujų rūšių vystymasis. Naujo bruožo dažnis padidės genome ir šis procesas vadinamas natūraliu tinkamiausių organizmų pasirinkimu ar išgyvenimu.
Genetinis dreifas
Alelių dažnių kitimas populiacijoje dėl atsitiktinės atrankos tiesiog vadinamas genetiniu dreifu arba Sewall Wright efektu. Dėl atsitiktinės atrankos populiacijos pogrupis nebūtinai yra populiacijos atstovas. Tai gali būti iškreipta į bet kurią pusę. Mažesnė populiacija, atsitiktinės atrankos poveikis sukelia genetinį dreifą, nei didesnė populiacija. Kai kurie aleliai tampa vis dažnesni, kol jie yra atrenkami vėl ir vėl, o kai kurie gali išnykti iš mažų, izoliuotų populiacijų. Šis genetinis dreifas ar alelio išnykimas yra nenuspėjamas (Taylor ir kt., 1998).
Naujos kartos gali būti skirtingos tėvų populiacijos formos, todėl gali išnykti populiacija arba prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau daugeliui gyventojų šis poveikis gali būti laikomas nereikšmingu. Genetinis dreifas pasirenka ne tokį prisitaikantį organizmą kaip natūrali atranka.
Kuo skiriasi natūrali atranka ir genetinis dreifas?
• Pagrindinis skirtumas tarp natūralios atrankos ir genetinio dreifo yra tas, kad natūralioji atranka yra procesas, kurio metu, atsižvelgiant į aplinkos iššūkius, parenkamos labiau prisitaikančios rūšys, o genetinis dreifas yra atsitiktinė atranka.
• Natūrali atranka atsiranda dėl aplinkosaugos problemų, o genetinė dreifo nėra dėl aplinkosaugos problemų.
• Natūrali atranka baigiasi tuo, kad žalingam požymiui pasirenkamas vienas po kito einantis požymis, o dėl genetinio dreifo svarbūs aleliai gali visiškai išnykti.
• Natūrali atranka padidina savybės, labiau prisitaikančios prie aplinkos, dažnį, tuo tarpu dėl genetinio dreifo retai atsiranda adaptyvesnių rūšių aplinkai.
• Natūrali atranka padidina genetinę variaciją, tuo tarpu genetinis dreifas nedidina genetinės variacijos, palyginti su natūralia atranka. Kartais dėl genetinio dreifo kai kurie variantai visiškai išnyksta.
