Defliacija ir recesija
Defliacija ir nuosmukis yra abu terminai, vartojami apibūdinant scenarijus, pagal kuriuos ekonomika patiria mažesnę paklausą, mažą produktyvumą, mažą produkciją, mažas investicijas, didesnį nedarbą ir mažesnes namų ūkių pajamas. Šalies centrinis bankas mažina palūkanų normas kaip priemonę defliacijai ir recesijai neutralizuoti. Nepaisant jų panašumų, tarp šių dviejų sąvokų yra nemažai skirtumų. Šiame straipsnyje pateikiamas aiškus terminų paaiškinimas ir parodomi defliacijos ir recesijos panašumai ir skirtumai.
Kas yra defliacija?
Defliacija įvyksta krentant prekių ir paslaugų kainų lygiui. Dėl defliacijos prekių ir paslaugų kainos vartotojams tampa pigesnės. Kalbant apie pasiūlą, defliacijos metu įmonės ir darbdaviai sumažina investicijas, samdo mažiau žmonių ir sumažina gamybos lygį, taip sumažindami pasiūlą, kad atitiktų dabartinę mažą paklausą. Tai gali pakenkti ekonomikai, nes didės nedarbas, mažės gamybos apimtis, mažės pajamos ir daugiau žmonių patirs finansinę bėdą. Defliacija paprastai įvyksta, kai įmonės patiria aukštą produktyvumo lygį (didėjantį produkcijos lygį) ir mažą pinigų pasiūlą ekonomikoje, todėl nepakanka lėšų sumokėti už padidėjusį prekių tiekimą. Siekdamas įveikti defliaciją,centrinis bankas padidina pinigų pasiūlą ekonomikoje mažindamas palūkanų normas ir taip skatindamas įmones skolintis ir daugiau investuoti.
Kas yra recesija?
Recesija yra tada, kai labai sumažėja ekonominė veikla. Teigiama, kad šalyje yra nuosmukis, kai jie patiria du ketvirtadalius ekonomikos nuosmukio arba neigiamą ekonomikos augimą, matuodami šalies BVP. Recesija daro bendrą neigiamą poveikį šalies ekonominei veiklai ir daro įtaką šalies ekonominei ir finansinei gerovei. Recesija lemia aukštesnį nedarbo lygį, mažesnes įmonių investicijas, mažas pajamas ir bendrą šalies produkcijos ir BVP lygio sumažėjimą. Recesijos metu centrinis bankas sumažina palūkanų normas, taip skatindamas asmenis ir korporacijas skolintis, investuoti ir didinti produkcijos lygį.
Recesija ir defliacija
Defliacija ir nuosmukis yra panašios viena į kitą tuo, kad jos abi sukelia ekonomikos nuosmukį. Defliacijos ir recesijos rezultatai yra gana panašūs, nes jie abu sukelia didelį nedarbo lygį, sumažina investicijas, mažina produktų produkciją ir dėl to sukelia neigiamą ekonomikos augimą. Abiem atvejais centrinis bankas mažina palūkanų normas, kad paskatintų ekonominę veiklą didindamas investicijas, išlaidas ir produkciją. Nepaisant šių panašumų, tarp jų yra nemažai skirtumų.
Defliacija įvyksta, kai ekonomika patiria žemą kainų lygį. Tai atsiranda dėl mažos pinigų pasiūlos ekonomikoje, kai nepakanka lėšų prekių ir paslaugų paklausai sukurti, kad atitiktų pasiūlos lygį. Recesija įvyksta, kai ekonomikos BVP rodiklis yra nuolat mažas ekonomikos augimas. Recesiją gali sukelti tiek infliacija, tiek defliacija, o ekonominės veiklos augimas gali būti neigiamas.
Kuo skiriasi recesija ir defliacija?
• Defliacija ir nuosmukis yra abu terminai, vartojami apibūdinant scenarijus, kai ekonomika patiria mažesnę paklausą, žemą produktyvumą, mažas investicijas, mažą produkciją, didesnį nedarbą ir mažesnes namų ūkių pajamas.
• Defliacija įvyksta krentant prekių ir paslaugų kainų lygiui.
• Sakoma, kad šalyje yra nuosmukis, kai ji patiria du ketvirtadalius ekonomikos nuosmukio arba neigiamą ekonomikos augimą, matuodama šalies BVP.
• Abiem atvejais centrinis bankas mažina palūkanų normas, kad paskatintų ekonominę veiklą didindamas investicijas, išlaidas ir produkciją.
