Normalios prekės ir prastesnės prekės
Kas gali būti „Normal“ir „nepilnavertiškos“prekės? Pavadinimai patys savaime yra labai painūs ir byloja apie tai, kas yra prastesnės kokybės. Laimei, tai yra terminai, kuriuos vartoja tik ekonomistai, o ne paprasti žmonės. Mūsų naudojamos prekės ar daiktai yra klasifikuojami ekonomistų pagal mūsų elgesį. Jei prekės suvartojimas didėja, kai mūsų pajamų lygis didėja, sakoma, kad tai yra normali prekė, kita vertus, jei jos vartojimas mažėja, ji priskiriama žemesnės kokybės prekei. Ši dichotomija vis dar nėra aiški, todėl atidžiau panagrinėkime pavyzdžius.
Įprastu būdu galima tikėtis, kad prekių vartojimas didės didėjant pajamų lygiui. Tai yra teigiama kiekio ir pajamų koreliacija ir rodo paklausos padidėjimą, kai padidėja asmens pajamos. Gėris yra normalus, jei paklausos elastingumo koeficientas yra teigiamas ir mažesnis nei vienas. Vienas pavyzdys, atspindintis šį reiškinį, yra prabangių automobilių paklausa. Prabangūs automobiliai patinka visiems. Bet kadangi jie yra labai brangūs, jie perkami tik tada, kai pakyla asmens pajamų lygis.
Tačiau yra aplinkybių, kai priešinga šiai tendencijai. Kai pajamų lygis pakyla, tam tikrų prekių ir paslaugų paklausa neigiamai veikia. Pavyzdžiui, asmuo gali keliauti autobusu ar kitomis viešojo transporto formomis, tačiau kai tik įsigyja savo motociklą ar automobilį, jis nustoja naudotis viešuoju transportu. Tokiu atveju viešasis transportas priskiriamas žemesnės kokybės prekėms, nors iš tikrųjų gali būti, kad taip nėra. Tokių prekių paklausa mažėja didėjant pajamoms. Niekas neleidžia manyti, kad gėrio kokybė yra prastesnė, tačiau ekonomistų klasifikacija tokia, kad kelia žmonių sumišimą. Klasikinis prastesnių prekių pavyzdys yra akimirksniu paruošti makaronai. Nors niekas neleidžia manyti, kad makaronai yra prastesnės kokybės,jų suvartojama mažiau kylant pajamų lygiui, juos vartoja daugiausia studentai.
Tačiau yra prekių, kurios negali būti priskiriamos nei įprastoms, nei prastesnėms, nes jų paklausa ar naudojimas didėjant pajamų lygiui nerodo pastebimų pokyčių. Vonioje naudojamo muilo ar indų ploviklio virtuvėje kiekis nepadidėja, kai padidėja pajamų lygis, o jų naudojimas niekaip nesumažėja. Taigi šios rūšies prekės nėra nei įprastos, nei prastesnės.
Koks skirtumas tarp įprastų prekių ir prastesnių prekių?
• Ekonomistai priskiria prekes normalioms ar prastesnėms, atsižvelgiant į jų vartojimo lygio pokyčius didėjant pajamų lygiui
• Jei prekių vartojimo lygis didėja kartu su pajamų lygiu, jos priskiriamos įprastoms prekėms
• Jei vartojimo lygis mažėja didėjant pajamoms, prekės priskiriamos žemesnės kokybės prekėms
