Liberalas prieš libertarą
Jei pažvelgtume į JAV politinį spektrą tęstinumu iš kairės į dešinę, jis susidurtų su daugeliu politinių ideologijų, kur kraštutiniame kairiajame krašte yra komunizmas, o kraštutiniame dešiniajame - fašizmas. Liberalas ir liberalas yra politinės ideologijos, kurios yra panašios viena į kitą ir glūdi kažkur šio politinio tęstinumo viduryje. Dėl šių panašumų yra daug tokių, kurie šias ideologijas traktuoja kaip sinonimas ir keičiamos. Nepaisant panašumų ir sutapimų, yra skirtumų, kurių negalima nepastebėti ir kurie bus pabrėžti šiame straipsnyje.
Liberalas
Liberalai yra žmonės, manantys, kad žmonės turėtų būti kuo laisvesni, kuo mažiau įsikišdami į vyriausybę. Jie priešingi konservatoriams, kurie tiki esama padėtimi ir laikosi senų tradicijų bei politikos. Liberalai pasisako už politikos pokyčius, skirtus žmonėms gerinti. Vienu metu liberalai labiau už viską pasisakė už asmens laisvę. Liberalizmas politikoje reiškia stovėjimą už asmens teises ir laisvę. Manoma, kad liberalai stovi kairėje nuo centristo pozicijos. Jei esate liberalas, galite būti kritikuojamas dėl socialistinės pakraipos.
Libertaras
„Libertarian“yra politinė ideologija, kuri tiki „Live“ir leidžia gyventi. Šie žmonės nori labai nedaug valstybės kišimosi į piliečių reikalus; tiek, kad kartais jie vadinami anarchizmo šalininkais. Šis žodis yra kilęs iš laisvės, o libertaras yra asmuo, kuris tiki laisve. Asmeninė laisvė yra tai, kuo tiki libertarai, nors jie tiki ir socialine atsakomybe. Libertaras yra miręs nuo bet kokio vyriausybės kišimosi į asmeninius ar verslo piliečių sprendimus. Tai savo ruožtu paverčiama mažesnėmis vyriausybėmis, mokesčiais ir biurokratija, tuo pačiu reiškiant didesnę asmens laisvę.
Kuo skiriasi liberalas nuo liberalo?
1800 m. Liberalai ir liberalai pasisakė už tuos pačius idealus ir vertybes. Tačiau laikui bėgant skirtumai tarp šių dviejų ideologijų išaugo.
• Abu pasisako už asmeninę laisvę, tačiau liberalai nori užtikrinti šią laisvę per vyriausybę, o liberalai nori šios laisvės be jokio vyriausybės įsikišimo.
• Marksizmas paskatino liberalus tikėti, kad socialinį teisingumą galima pasiekti padedant vyriausybei, ir jie susigundė pamiršę asmeninę laisvę.
• Šiandien liberalai mato pateisinančius didesnes vyriausybes, didesnius mokesčius ir griežtą reguliavimą.
• Kita vertus, liberalai net ir šiandien nepasitiki valdžia ir nori minimalaus jos įsikišimo, kad užtikrintų asmens laisvę.
• Libertarai nori privačios iniciatyvos spręsti socialines problemas.
