Esminis skirtumas tarp klasikinės ir neoklasikinės teorijos yra tas, kad klasikinė teorija daro prielaidą, kad darbuotojo pasitenkinimas grindžiamas tik fiziniais ir ekonominiais poreikiais, tuo tarpu neoklasikinėje teorijoje atsižvelgiama ne tik į fizinius ir ekonominius poreikius, bet ir į pasitenkinimą darbu bei kitus socialinius poreikius..
Klasikinė teorija atėjo į visuomenei 19 -osios amžiaus ir ankstyvojo 20 -osios, kai įmonės buvo labiau orientuota į didelio masto gamybos ir norėjo sustiprinti produktyvumą ir veiklos efektyvumą. Tačiau šios teorijos praktiškai nebėra. Be to, neoklasikinė teorija yra klasikinės teorijos pakeitimas.
