Kolorimetras ir spektrofotometras
Kolorimetras ir spektrofotometras yra įranga, naudojama kolorimetrijoje ir spektrofotometrijoje. Spektrofotometrija ir kolorimetrija yra metodai, kuriais galima identifikuoti molekules, atsižvelgiant į jų absorbcijos ir emisijos savybes. Tai yra lengva technika mėginio, turinčio spalvą, koncentracijai nustatyti. Nors molekulė neturi spalvos, jei cheminės reakcijos būdu iš jos galime pagaminti spalvotą junginį, tas junginys taip pat gali būti naudojamas šiose technikose. Energijos lygiai yra susieti su molekule, ir jie yra atskiri. Todėl diskretiški perėjimai tarp energijos būsenų įvyks tik esant tam tikroms atskiroms energijoms. Taikant šiuos metodus, matuojama absorbcija ir emisija, atsirandanti dėl šių energijos būsenų pokyčių, ir tai yra visų spektroskopinių metodų pagrindas. Pagrindiniame spektrometreyra šviesos šaltinis, absorbcijos elementas ir detektorius. Derinamojo šviesos šaltinio spinduliuotės pluoštas praeina pro mėginį ląstelėje, o perduodamą intensyvumą matuoja detektorius. Signalo intensyvumo kitimas, kai skenuojamas radiacijos dažnis, vadinamas spektru. Jei spinduliuotė nesąveikauja su mėginiu, nebus jokio spektro (plokščio spektro). Norint įrašyti spektrą, turi būti dviejų dalyvaujančių valstybių gyventojų skirtumas. Mikroskopinėje skalėje pusiausvyros populiacijos santykis dviejose būsenose, atskirtose energijos spraga ∆E, yra pateiktas pagal Boltzmanno skirstinį. Absorbcijos dėsniai, kitaip tariant, Beerio ir Lamberto dėsniai, nurodo, kiek šviesos absorbcija sumažina krintančio pluošto intensyvumą. Lamberto dėsnis teigia, kad absorbcijos laipsnis yra proporcingas mėginio storiui, o alaus įstatymas teigia, kad absorbcijos laipsnis yra proporcingas mėginio koncentracijai. Spektrofotometrijos ir kolorimetrijos principai yra vienodi.
Kolorimetras
Yra nedaug dalių, būdingų bet kuriam kolorimetrui. Kaip šviesos šaltinis paprastai naudojama mažo kaitinimo lempa. Kolorimetre yra spalvų filtrų rinkinys ir pagal naudojamą pavyzdį galime pasirinkti reikiamą filtrą. Mėginys dedamas į kiuvetę ir yra detektorius, kuris matuoja praleistą šviesą. Išėjimui rodyti yra skaitmeninis arba analoginis skaitiklis.
Spektrofotometras
Spektrofotometrai yra suprojektuoti absorbcijai matuoti. Juos sudaro šviesos šaltinis, bangos ilgio parinkiklis, kiuvetė ir detektorius. Bangos ilgio parinkiklis leidžia tik tam tikram bangos ilgiui praeiti per mėginį. Yra įvairių tipų spektrofotometrų, tokių kaip UV-VIS, FTIR, atominė absorbcija ir kt.
Kuo skiriasi kolorimetras ir spektrofotometras?
• Kolorimetras kiekybiškai išreiškia spalvą matuodamas tris pagrindinius šviesos komponentus (raudoną, žalią, mėlyną), o spektrofotometras matuoja tikslią žmogaus matomos šviesos bangos ilgį..
• Kolorimetrijoje naudojami fiksuoti bangos ilgiai, kurie yra tik matomame diapazone, tačiau spektrofotometrija gali naudoti platesnio diapazono bangos ilgius (taip pat UV ir IR).
• Kolorimetras matuoja šviesos absorbciją, o spektrofotometras - šviesos kiekį, kuris praeina per mėginį.
