Naktiniai siaubai ir košmarai
Miegas buvo nuolatinė psichologų tema. Miegas yra laikas, kai mūsų kūnas atsipalaiduoja ir atkuria prarastą energiją bei atstato ląstelių pažeidimus. Tačiau psichologams miegas yra ne tik tas ir tai galima įrodyti įvykus naktiniams siaubams ir košmarams. Košmarai ir naktiniai siaubai nebuvo atskirti, kol mokslininkai atrado greitus akių judesius. Bet dabar nustatytos tam tikros jų ypatybės, kurios leidžia mums atskirti abu vienas nuo kito.
Naktiniai terorai
Naktiniai siaubai taip pat žinomi pavadinimais miego siaubas ir pavoros naktiniai. Tai buvo žinoma nuo senų senovės. Naktiniai siaubai laikomi parasomnijos sutrikimu. Naktiniai siaubai dažniausiai būna pirmosiomis miego valandomis, kai pastebimi ne greiti akių judesiai (NREM). Šis miego laikotarpis yra žinomas kaip delta miegas. Todėl žmonės, turintys daugiau delta miego, dažniausiai patiria daugiau naktinių siaubų. Naktinius siaubus galima supainioti su painiavos susijaudinimu. Paprastai naktiniai siaubai prasideda nuo 3 iki 12 metų ir sumažėja paauglystėje. Naktiniai siaubai būna ir nuo 20 iki 30 metų.
Unikalus naktinio teroro bruožas yra nepaguodimas. Asmuo gali pakilti plačiai atmerkęs akis, paniškai žvelgdamas į veidą. Jis taip pat gali prakaituoti daugiau nei įprasta ir turėti padidėjusį širdies ritmą bei kvėpavimo dažnį; kartais dvigubai viršija normą. Kai kuriais atvejais jie gali rodyti tokius judesius kaip spardymas, smūgis kumščiais ir bėgimas. Žmogus atrodo budrus, bet ne. Jis taip pat gali neatpažinti pažįstamų veidų, jei bandys bendrauti, ir dažnai atrodys sutrikęs. Jie taip pat gali parodyti miego vaikščiojimą kartais, nes naktiniai siaubai ir miego pasivaikščiojimai yra susiję su parasomnijos sutrikimu. Mokslininkai nustatė ryšį su naktiniais siaubais ir žmonėmis, kenčiančiais nuo psichikos sutrikimų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimas.
Košmarai
Košmarai iš esmės yra blogi, nemalonūs sapnai. Šis žodis kilo iš senosios angliškos „kumelės“mitologinio demono, kuris, manoma, miego metu kankino žmones. Košmaras gali sukelti fizinių ir psichologinių priežasčių, tokių kaip miegas nepatogioje padėtyje, stresas ir nerimas. Taip pat yra ryšys tarp košmarų ir opioidinių vaistų vartojimo. Jei košmarai pasitaiko dažnai, gali baigtis nemiga, nes po košmaro sunku vėl užmigti.
Košmarai būdingi mažiems vaikams ir dažniausiai paaugliams. Freudas ir Jungas košmarus apibūdina kaip vėl išgyvenančius skaudžius praeities įvykius. Kai žmogus išgyvena košmarą, jis / ji pabunda iš sapno, kitaip nei naktinis teroras. Tai dažniausiai įvyksta giliai miegant fazėje, kurioje vyksta greiti akių judesiai (REM).
Koks skirtumas tarp naktinių siaubų ir košmarų?
• Košmaras yra blogas sapnas, tačiau naktinis teroras nėra sapnas, bet dalinis pabudimas neįprastu elgesiu.
• Košmarai įvyksta REM miego metu, tačiau naktiniai siaubai būna N-REM miego metu.
• Žmogus pabunda iš košmaro, bet ne nuo naktinio teroro. (Nors jiems gali būti atmerktos akys)
