Dorybė prieš ydą
Šiame straipsnyje pateikiamos dorybės ir ydų reikšmės bei pagrindinis skirtumas tarp dorybės ir ydų. Abi sąvokos, dorybė ir ydos, žmogaus elgesį nagrinėja taip, kad paaiškina gerąsias ir blogąsias žmogaus savybes. Tai reiškia, kad dorybė reiškia gerus žmonių poelgius ir mintis, o ydos rodo blogąją ar blogąją žmonių pusę. Žmonėse galima pastebėti dorybes ir ydą, o tai nėra įgimtos savybės. Kai žmogus tampa vyresnis, jis / ji ugdo dorybes ir ydas pagal savo norą. Taigi gimdamas žmogus netampa dorybingas, tačiau jo veiksmai nusprendžia, ar jis geras, ar blogas.
Kas yra dorybė?
Dorybę galima apibrėžti kaip elgesį ar požiūrį, rodantį aukštus moralinius standartus. Paprasčiau tariant, dorybes galime nustatyti kaip gerus darbus ir mintis. Meilė, atjauta, gerumas, labdara, drąsa, ištikimybė, teisingumas ir kt. Yra keletas dorybių pavyzdžių. Sakoma, kad dorybės atneša į širdį laimę ir gėrį ir jos yra vertinamos kaip naudingos ir patrauklios žmogaus savybės. Dorybės ar „geros“savybės yra laimės priemonė. Kai darome gerą darbą, tai suteikia paguodos protui. Dorybės palengvina žmonių gyvenimą kartu bendruomenėje, nes visi dalijasi vertybėmis, turinčiomis moralinės atsakomybės jausmą.
Be to, žodis dorybė žymi ir kitą reikšmę. Dorybė gali reikšti ir pranašumą. Pavyzdžiui, žr. Šį sakinį:
- Jie nematė dorybės eidami į susitikimą.
Čia sakinio prasmė yra ta, kad jie nematė jokios naudos eidami į susitikimą.
Panašiai ir dorybė reiškia žmogaus charakterio gerumą ir tai yra įgytos savybės. Galima išmatuoti žmogaus charakterį, kuris laikosi jo elgesio, o dorybės padaro jo elgesį nepriekaištingu.
Kas yra vice?
Dabar pažvelkime į ydą. Tai yra priešybė dorybei. „Vice“reiškia blogą ar amoralų asmens elgesį ar mintis. Tai taip pat yra įgytos savybės. Žmogus tampa nedoras ar blogas dėl savo ugdomų vertybių, dėl kurių jis tampa visuomenės deviantu. Dorybės paprastai laikomos turto turtais, o ydos - gyvenimo trūkumais. Tai reiškia, kad jei žmogus turi gerų savybių, šios savybės jam suteikia didelę moralinę vertę. Priešingai, jei žmogus ugdo savo charakterio blogąsias savybes, šios savybės visuomenėje sukelia negarbę ar atstūmimą. Žiaurumą, nemandagumą, godumą, kerštingumą, piktybiškumą ir kt. Galima laikyti kai kuriais ydų pavyzdžiais. Kai dauguma bendruomenės narių yra amoralūs ir blogi, piliečių gyvenimas tampa neramus ir nelaimingas. Toje visuomenėje negali būti vientisumo ir ramybės.
Kuo skiriasi dorybė nuo nedorybės?
• Dorybė reiškia gerus žmonių poelgius ir mintis, o ydos rodo blogąją ar blogąją žmonių pusę.
• Kadangi tiek dorybės, tiek ydos yra įgytos savybės, žmogus gali pasirinkti, pasirinkdamas vieną iš kitų.
• Be to, piktasis žmogus vėliau gali tapti dorybingas, ugdydamas savyje geras savybes ir atvirkščiai.
• Be to, dorybė teikia malonumą, o nedorybė sako, kad tai kelia liūdesį savo gyvenime. Kiekviena dorybė turi priešingą ydą.
• Abi demonstruoja asmens charakterį ir moralę, per kurias galime nustatyti asmens elgesį.
Apibendrinant, akivaizdu, kad visada žmogus turi pasirinkimą ir viskas priklauso nuo to žmogaus pasirinkimo. Visos bendruomenės ir religijos skatina dorybes dėl ydų, o dorybės visada apdovanoja žmones, o ydas atsisako visi.